2015 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Prakartėlių paroda Briuselio Šv. Mykolo ir Šv. Godulės katedroje

Tekstas: Jurgita Žemaitytė
Nuotraukos: Lina Mumgaudyte, Vitalija Povilaitytė-Petri, Ramunė Skruodienė

Briuselio katedroje gruodžio pradžioje atidaryta pasaulio prakartėlių paroda. Šioje parodoje savo vietą rado ir lietuviška prakartėlė, kurią pagamino Belgijoje gyvenančių lietuvių šeimų vaikai vadovaujami menininkės Linos Mumgaudytės.

Lietuviška prakartėlė






















Autorė Lina Mumgaudytė su vaikais





















Šįmet parodai prakartėles pristatė ne tik katalikiškų šalių bendruomenės įsikūrusios Belgijoje, kaip ispanai, portugalai, italai, lenkai ar brazilai, tačiau ir kinai, korėjiečiai, japonai.

Prakartėlė
Ispanų prakartėlė










O tarp jų stovi gan netradicinė lietuviška prakartėlė. Lietuviškos prakartėlės sumanytoja, Lina Mumgaudytė pagamino žmogaus dydžio prakartėlės personažus – Mariją, Juozapą ir kūdikėlį Jėzų. Personažų autorių drabužiai puošti vaikų margintais audiniais. Veidus personažams taip pat pagamino vaikai iš medžio plokštės ir įvairių formų kaladėlių. Prakartėlė tradiciškai įsikūrė tvartelyje, kuriame pagreigta šiaudų ir kurį šildo kailiniais aprengtos avytės.

Kūdikėlis Jėzus

Kailinės avytės






















Prakartėlių parodos organizatoriai iš Briuselio katedros džiaugėsi, kad lietuviška prakartėlė vienintelė kurta vaikų kartu su tėvais.

Marginami audiniai

Ornamentai
























Kaladėlių ornamentika











Pasaulio prakartėlių paroda Briuselio Šv. Mykolo ir Šv. Godulės katedroje veikia kasmet nuo advento pradžios iki Trijų Karalių. Parodoje apsilanko tūkstančiai lankytojų iš viso pasaulio.

Daugiau foto iš dirbtuvių: "Lietuviška prakartėlė".

Ambasadorius G. Varvuolis su ambasados kolektyvu,
Belgijos lietuvių kapelionas kun. Linas Baltrušaitis,
Menininkė Lina Mumgaudytė
Belgijos lietuvių bendruomenės Valdybos nariai



2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Dr. Laimonas Briedis - "Lithuania: all over the map"

V. Povilaitytės-Petri tekstas
R. Skruodienės nuotraukos

Artinantis didžiosioms ir gražiausioms metų šventėms, tuo laiku, kai vis dažniau mintimis nusikeliame į Lietuvą ir prisimename artimuosius ir jų ilgimės labiausiai, Belgijoje gyvenantys lietuviai rinkosi į susitikimą su kultūros geografu ir istoriku dr. Laimonu Briedžiu kalbėtis apie Lietuvą. Vakaro tema buvo gana intriguojanti ir plati "Lithuania: all over the map". Išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų: Lietuva pasklidusi (ar išsibarsčiusi) po pasaulio žemėlapį.























Susitikimo vakaras buvo organizuotas glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos Nuolatinei Atstovybei Europos Sąjungoje, Lietuvos Ambasadai Belgijoje ir Lietuvos Kultūros Centrui Belgijoje.

Lektorius pradėjo vakarą nuo savosios istorijos, pasakodamas kaip istoriniai įvykiai įtakojo jo artimų žmonių gyvenimus, susitikimus ir išsiskyrimus, kaip šeima išsibarstė po pasaulį ir kaip pavyksta vėl iš naujo surankioti šeimos žmones bei parašyti šeimos istoriją.

Istorikas pakvietė žvilgtelėti į gerai žinomo kino režisieriaus Roberto Rossellini gyvenimo etapą, susietą su švedų aktore Ingrid Bergman ir jų bendrai kurtą filmą „Stromboli“, ir atrasti, kaip tai susiję su Lietuva. Daugeliui savo filmų Rossellini naudojo įkvėpiančias kūrybai, realistines savo gyvenimo, šalia esančių ar atsitiktinai sutiktų žmonių istorijas. Ne išimtis yra ir „Stromboli“ filmas, kuriame pasakojame apie karo pabėgėlę iš Lietuvos vardu Karin, kurios rolę atlieka Ingrid Bergmen. Yra išlikę įrodymų, kad režisierius keliaudamas iš Neapolio į Romą automobiliu, savo kelyje sutiko moterį, laikinai apsistojusią pabėgėlių stovykloje ir norinčią bet kokia kaina ištrūkti iš šios baisios gyvenimo realybės. Filmo pagrindinė veikėja Karin pasiryžusi bet kokiems tolesniems išbandymams. Tačiau apsigyvenus izoliuotoje saloje, beveik nemokant kalbos, vietinių gyventojų laikomai keistuole ir užsieniete, jos gyvenimas nėra lengvas. Jaunai moteriai Stromboli saloje tampa sunku ir ji bet kokia kaina stengiasi pabėgti. Filmas sukurtas prieš daugiau nei 60 metų, tačiau jo  siužetas labai šiuolaikiškas ir išlieka aktualus, ypač žvelgiant į šių dienų Europos ir Lietuvos realijas.

Šis pavyzdys parodo, kad žmonės visada judėjo karų ir negandų laikotarpiais, o jų asmeninės istorijos persipina tarpusavyje, šiuo konkrečiu atveju net lietuviškos istorijos fragmentai įaudžiami į Italijos kinematografijos klodus.

Laimonas Briedis vakaro dalyviams pasakojo rodydamas nuotraukas apie geografines vietoves, kurios susiję su Lietuvos ar Vilniaus vardais. Šiose vietose kadaise gyveno lietuviai ar iš Vilniaus atvykę žmonės, kuriems paliktas miestas buvo be galo svarbus. Dauguma minėtų vietovių randamos Jungtinių Amerikos Valstijų žemėlapyje.


Vakaro pabaigoje susitikimo moderatorė Jurgita Žemaitytė atsidėkodama už puikų renginį padovanojo Laimonui Briedžiui prieš savaitę Briuselyje apsilankiusios Sigutės Chlebinskaitės atvežtą senąjį juodai-baltą Vilniaus žemėlapį. Taip tarsi sujungdama žmones, kurie vedami geranoriškumo atvyksta į lietuvių bendruomenę Briuselyje ir skleidžia žinią apie Lietuvą, jos istoriją, kultūrą, literatūrą ne tik patiems lietuviams, bet ir kitų šalių žmonėms gyvenantiems Briuselyje.

Laimonas Briedis palinkėjo, kad mes nuspalvintume savo šalies žemėlapį pačiomis švelniausiomis spalvomis, kaip tai buvo daroma keletą šimtmečių atgal, kad išnyktų sienos tarp šalių, kad žmones sietų jų vieningumas ir solidarumas,  ir kad Lietuvos žemėlapis  būtų gyvas bei pasakotų apie tikrų žmonių tikras istorijas.



Šiuo metu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, eksponuojama paroda „Lietuva žemėlapiuose“, kurioje pristatomi originalūs žymiausi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių šalių žemėlapiai, pagaminti Nyderlanduose.

Paroda pristato senosios kartografijos pavyzdžius iš advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos. Lietuvoje tai viena didžiausių privačių meno kolekcijų, kurioje sukaupti vertingi tapybos, skulptūros, senųjų žemėlapių, istorinės grafikos, lituanistinių knygų ir retų spaudinių rinkiniai. Esminis šios kolekcijos kriterijus yra eksponatų ryšys su Lietuva.



Maloniai kviečiame apžiūrėti šią unikalią parodą, kuri veiks iki 2016 m. vasario mėn. pabaigos. Nuorodoje rasite informaciją kaip užsiregistruoti apsilankymui atstovybėje:

http://eu.mfa.lt/eurep/lt/vieta-mieste

Advento laikotarpyje įvykęs susitikimas buvo puiki galimybė visiems susirinkusiems atsigręžti į save, savo šaknis, iš naujo permąstyti ir panalizuoti savo ir savo šalies tapatybę, savąją vietą dabartiniame Lietuvos gyvenime, žemėlapyje ir istoriniame kontekste.

Daugiau foto iš vakaro su Laimonu Briedžiu: "Lithuania: all over the map"

2015 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Sigutės Chlebinskaitės kūrybinės dirbtuvės Briuselyje

V. Povilaitytės-Petri tekstas
R. Skruodienės, K. Vilkės nuotraukos

Gruodžio 4-6 dienomis knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės sumanyta „Knygų šalis“ ir jos kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą" atkeliavo į Briuselį.

Sigutė Chlebinskaitė į knygų kūrybines dirbtuves kviečia vaikus ir suaugusius jau 14 metų. Dirbtuvių metu ji dalinasi savo aistra ir meile knygoms, sukauptomis profesionaliomis žiniomis apie skirtingose pasaulio šalyse kūrusius ir kuriančius knygų autorius bei iliustratorius.

Sigutė kviečia dalyvius pažvelgti į knygas kiek platesniu rakursu, ne tik kaip naratyvo ir paveikslo darinį, bet ir kaip kompleksiško, multidisciplininio, knygų dizaino ir knygos meno rezultatą. Dirbtuvių metu ji supažindina su įvairiomis knygų kūrimo mokyklomis, analizuoja leidinius, sukurtus naudojant skirtingas menines priemones. Sigutė skatina, kad renginių dalyviai formuotų platesnį žvilgsnį į neišsemiamus knygų šalies lobynus.






Kūrybinės dirbtuvės Briuselyje vyko tris dienas. Jų metų dailininkė pristatė skirtingų autorių knygas ir knygų kūrimo technikas. Pirmąją dieną Sigutė Chlebinskaitė pasiūlė dirbtuvių dalyviams sukurti savuosius knygos ženklus Ex-libris pagal italų dizainerio Bruno Munari aprašytą metodą „Roses in the salad“.

Ekslibrisų kūrimo priemonė tapo ne pieštukai, bet daržovės. Dirbtuvių dalyviai entuziastingai derino tarpusavyje skirtingų augalų dalis, formas ir tekstūras. Jie taip pat kūrė knygas-akordeonus, ant popieriaus lapų piešinių ir teksto pagalba atskleisdami savo sugalvotas istorijas. Dalyvių sukurti darbai buvo apšviesti šviesos knygos, kuri buvo netikėtas siurprizas susirinkusiems ir įnešė jaukumo į vakarėjančias dirbtuvių patalpas.

Daugiau foto iš pirmos dirbtuvių dienos: Sigute Chlebinskaite - 1diena






Antrosios dienos kūrybinės dirbtuvės buvo skirtos XIX a. knygoms su mechaninėmis judančiomis iliustracijomis. Šių konstrukcijų pagalba knygose derinami du skirtinguose lapuose sukurti piešiniai, skaitytojams pateikiamos staigmenos, įvairūs netikėtumai. Šios knygos kupinos paslaptingumo ir išmonės. Pačios Sigutės Chlebinskaitės parengti popieriaus ruošiniai leido dirbtuvių dalyviams kurti savas dviejų judančių paveikslėlių istorijas: kalėdų vainikus, gėlių pievas ar tiesiog savo iniacialus.

Daugiau foto iš antros dirbtuvių dienos: Sigute Chlebinskaite - 2 diena







Trečiosios dienos dirbtuvės sunkiai talpino visus norėjusius jose dalyvauti. Ši diena buvo skirta lietuviškos vaikų literatūros klasikai – iliustratorės Taidos Balčiūnienės kūrybai.

Sigutė Chlebinskaitė su didele meile vartė ir rodė susirinkusiems savo močiutės Taidos Balčiūnienės (g. 1925) pirmąsias knygas, išleistas prieš 50 metų. Daugelis iš susirinkusiųjų užaugo su T. Balčiūnienės iliustruotomis knygomis „Abėcėlė“, „Bėgs pelytė vandenėlio“, „Ganau ganau aveles“, „Jaunasis pianistas“  ir kitomis. Tad buvo be galo gera leisti vaikams prisiliesti prie savo vaikystės knygų, skaityti jiems balsu gerai žinomus Kazio Jakubėno eilėraščius. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai karpė ir gamino iš popieriaus mobilius Taidos Balčiūnienės sukurtus personažus, kuriais papuošė kalėdinę eglutę.

Daugiau foto iš antros dirbtuvių dienos: Sigute Chlebinskaite - 3 diena






Taidos Balčiūnienės 90-mečiui skirta paroda gruodžio 10 dieną buvo atidaryta Užupio meno inkubatoriaus Galeroje, Vilniuje.

Sigutė Chlebinskaitė kūrybinių dirbtuvių dalyviams pristatė naujai išleistą dailininko scenografo Liudo Truikio albumą „Vizijos“, kuris, anot kompozitoriaus Šarūno Nako, Sigutės sukurtas Liudo Truikio albumas – sakrali knyga. Plačiau: kultūra.

Kūrybinės dirbtuvės Briuselyje buvo pirmasis „Knygų šalies“ vizitas į užsienio lietuvių bendruomenę, bet tikimės, kad jis taps naujos iniciatyvos užsienio bendruomenėse pradžia.

Daugiau  sužinoti apie Sigutės Chlebinskaitės edukacinę veiklą galite atvykę į Tarptautinę Vilniaus knygų mugę (www.vilniausknygumuge.lt) arba apsilankę Knygų šalies FB paskyroje.

2015 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

Šiaurės šalių literatūros skaitymai

Tekstas: Vitalija Povilaitytė-Petri ir Inga Rudzinskienė
Nuotraukos: Kristina Vilkė

Lapkričio 14 dienos popietę Belgijos lietuviai rinkosi į lietuviškos šeštadieninės mokyklėlės patalpas skaityti Šiaurės šalių literatūros. Šie skaitymai buvo Šiaurės šalių bibliotekų savaitės iniciuotų renginių dalis (http://bibliotek.org/lt). Jau aštuonioliktąjį kartą šimtai Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų, mokyklų, bendruomenių ar skaitymo grupelių renkasi jaukioje žvakių šviesoje skaityti vaikų literatūros ekspertų pasiūlytų knygų.



Šių metų skaitymų tema buvo Draugystė. Lietuvių  kultūros centre Belgijoje susirinkę tėveliai ir vaikai kalbėjosi, kas yra draugystė. Mama Žydra ir tėtis Karolis skaitė ištraukas iš norvegų rašytojos Maria Parr knygos "Vaflinė širdelė" ir švedų  rašytojos  Astrid Lingren knygos "Ronja plėšiko duktė".



Norvegė Maria Parr pirmąją savo knygą "Vaffelhjarte" ("Vaflinė širdelė") parašė 2005 m. Knyga sulaukė didžiulio susidomėjimo, autorė už šią knygą laimėjo nynorsku rašomosios norvegų kalbos vaikų literatūros premiją, taip pat nominuota prestižinei Brage premijai. Maria Parr dažnai lyginama su Astrida Lindgren.



Astridos Lingren knygos yra gerai žinomos ir Belgijoje gyvenantiems lietuviams vaikams. Paklausti, kokias Astridos Lindren knygas vaikai yra skaitę, jie išvardijo visa eilę kūrinių:  Pepę Ilgakojinę, Mažylį ir Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, Emilį iš Lionebergos ir kitas.

Švedų literatūra

Karlsonas












Po skaitymų vaikai ir jų tėvai kalbėjosi apie knygas, vaišinosi draugystę simbolizuojančiomis vaflinėmis širdelėmis, dalinosi obuoliais, tortu, užsigerdami žolelių, surinktų Lietuvos pievose, arbata.



Prieš metus įsikūrusiame Lietuvių  kultūros centre Belgijoje šie skaitymai vyko pirmąjį kartą. Skaitymų dalyviai atsinešė namuose turimas Šiaurės šalių rašytojų knygas ir suorganizavo mini parodėlę. Vaikai galėjo susipažinti su įvairiomis rašytojų knygomis.

Daugiau foto: Šiaurės šalių skaitymai


2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Laimos Kreivytės paskaita "Marija Teresė Rožanskaitė. Gyvenimas ir kūryba"

V. Povilaitytės-Petri tekstas
R.Skruodienės nuotraukos

Šių metų lapkričio 13-15 dienomis Kultūros vakarų organizatorių pakviesta Briuselyje lankėsi Lietuvoje menotyrininkė Laima Kreivytė. Jos straipsnius galime rasti kultūros svetainėje "Literatūra ir menas", "7 meno dienos", ,,Kinas” ir kituose meno ar kultūros leidiniuose.

Menotyrininkės interesų ir tyrimų laukas labai platus: šiuolaikinis ir modernus menas, kinas, literatūra, lyčių studijos. Laimą Kreivytę dažnai sutiksime bianalėse ir pačių aktualiausių kultūros renginių sūkuryje.

2011 metais Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija išleido knygą "Marija Teresė Rožanskaitė. Vaizdai ir tekstai", kurią sudarė Laima Kreivytė. Ši knyga apibūdinama kaip "universali, daugialypė ir sąmoningai neišbaigta menininkės kūrybos ir gyvenimo dėlionė" (Kristina Stančienė, Literatūra ir menas, 2012-03-16).

Tad penktadienio, lapkričio 13-osios, vakare Belgijos lietuviai susirinko į Laimos  Kreivytės paskaitą "Marija Teresė Rožanskaitė. Gyvenimas ir kūryba", po kurios galėjo tiesiogiai pabendrauti su menotyrininke bei pasidalyti įspūdžiais. Renginys vyko Lietuvos Ambasados Belgijoje bibliotekoje. Ši biblioteka pamažu tampa vieta, reguliariai suburianti Belgijoje gyvenančius literatūros ir meno mylėtojus.

Daugeliui susirinkusiųjų, ypatingai tiems, kurie jau daugelį metų gyvena ne Lietuvoje, Marijos Teresės Rožanskaitės (1933-2007) asmenybė, jos gyvenimo kelias ir kūriniai buvo didelis atradimas. Menotyrininkė Laima Kreivytė atskleidė sudėtingą Marijos Teresės Rožanskaitės asmenybės bei kūrybinio kelio raidą. Vakaro dalyviai liko sužavėti Marijos Teresės Rožanskaitės kūriniu modernumu ir įvairove. Kartu jie turėjo galimybę įsigyti iš Lietuvos atvežtas knygas apie Mariją Teresę Rožanskaitę, kurias skaitydami galės daugiau sužinoti apie menininkę ir jos kūrybos kontekstą.


Vakaro metu taip pat buvo diskutuojama, kaip būtų galima pristatyti ir populiarinti Mariją Teresę Rožanskaitę bei  jos kūrybą už Lietuvos ribų. Buvo kalbėta apie galimybes surengti Marijos Teresės Rožanskaitės kūrinių parodas Belgijoje ar gretimose šalyse. Laima Kreivytė prisiminė švedų menininkę Hilma af Klint (1862-1944), kuri laikoma viena iš abstraktaus meno pradininkių. Hilma af Klint buvo primiršta, tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas jos kūryba labai išaugo – jos kūryba yra pristatoma net pradinių klasių mokiniams, kurie ruošia kūrybinius projektus, įkvėpti Hilmos af Klint kūrinbinių idėjų.

Laima Kreivytė Belgijoje praleido ir šeštadienį bei sekmadienį, lankydama dailės muziejus, šiuo metu veikiančias parodas, kalbėdamasi su Belgijos dailės žinovais ir dalindamasi savo patirtimi bei sukauptomis žiniomis su Belgijos lietuviais. Ir viešniai, ir jos sutiktiems žmonėms viešnagė paliko šiltą ir gerą įspūdį.

Daugiau foto: Laimos Kreivytės paskaita


2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

"Sezoninė virtuvė" svečiuose pas Briuselio lietuvius

Ingos Rudzinskienės tekstas
Ramunės Skruodienės nuotraukos

Vieną lietingą spalio pabaigos vakarą gero maisto mėgėjai rinkosi į LR ambasadą, kur turėjo įvykti susitikimas su trijų knygų maisto tematika autore  Renata Ničajiene. Susitikimas vyko jaukioje Ambasados bibliotekoje, kamerinėje aplinkoje. Susitikimo pradžioje žodį tarė ambasadorius Gediminas Varvuolis, kuris pristatė Renatą susirinkusiesiems.

Ambasadoriaus G. Varvuolio kalba























Pasibaigus oficialiai daliai Renatą kalbino jos mokyklos laikų draugė Inga, kuri taip pat pasidalino prisiminimais apie draugės pomėgius dar mokyklos laikais. Dabartinėje savo veikloje - kulinariniame bloge Sezoninė virtuvė ir knygose „Sezoninė virtuvė“, „Nostalgiški skanumynai“ bei lapkričio viduryje pasirodančioje „Gero maisto dienoraštis. Žiema“ - Renata suderino tris dar nuo jaunų dienų puoselėtus pomėgius - gaminti, rašyti ir fotografuoti.

Mokyklos draugė Inga, knygų autorė Renata ir renginio organizatorė Vitalija























Pokalbio metu Renata papasakojo, kaip prieš penkerius metus gimė mintis pradėti rašyti blogą (tam, beje, įtakos turėjo ir Briuselis), atskleidė, kodėl nusprendė parašyti pirmą, antrą ir galiausiai trečią knygą. Buvo daug kalbama apie pačius sezoniško maitinimosi principus, kurių dar labai aktyviai laikomasi romaniškų kultūrų šalyse, tačiau kurie jau, deja, primiršti Lietuvoje.

Renatos kepti pyragai























Renata ragino susirinkusiuosius gaminti maistą sezoniškai, nes juk tiesa, kad braškės skaniausios (ir pigiausios) birželį, o obuoliai rudenį. Atitinkami produktai ir yra sveikiausi būtent savo sezono metu. Todėl laikytis sezoniškumo principų ne tik naudingiausia sveikatai, bet ir ekonomiškai apsimoka.

Atidūs klausytojai























Įpusėjus vakarui Renata pristatė savo naująją knygą „Gero maisto dienoraštis. Žiema“, kurios maketą rodė ekrane. Pati knyga knygynuose pasirodys lapkričio viduryje. Receptus maistinio vertingumo aspektu įvertino dietistė. Tai pirmoji knygų serijos „Gero maisto dienoraštis“ knyga, jų bus iš viso keturios. Knygoje kiekvienai žiemos sezono dienai skirtas vis kitas sveikas receptas, yra intarpų, pasakojančių apie skirtingų rūšių aliejų ir pan.

Keletas receptų dovanota žiūrovams























Susitikimo metu susirinkusieji lapukuose užrašė klausimus, į kuriuos Renata mielai atsakė. Vyko nuoširdi betarpiška diskusija ir dalinimasis nuomonėmis. Vakarą būtų buvę galima tęsti dar ilgai, nes kalbų netrūko, tačiau spaudžiant laikui Renata pasiūlė susirinkusiesiems paragauti jos pagamintų sveikuoliškų rutuliukų ir dviejų rūšių obuolių pyragų, kurių vienas buvo iškeptas tradiciškai naudojant baltus miltus, o kitas - miltus pakeičiant kitais produktais. Valgant pyragą ir gurkšnojant arbatą bei vyną visi dar mielai šnekučiavosi, o norintieji galėjo įsigyti Renatos knygų, kurias ji asmeniškai kiekvienam dedikavo.

Renatos knygos





















Dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadai Belgijoje už didžiulę pagalbą organizuojant šį renginį.

Daugiau nuotraukų iš renginio: "Sezoninė virtuvė Briuselyje".

2015 m. spalio 25 d., sekmadienis

Akvarelės pamoka su Egle Lipeikaite

Vitalijos Povilaitytės-Petri tekstas
Ramunės Skruodienės nuotraukos

Šių metų spalio 24 - lapkričio 2 dienomis Briuselyje, Tours et Taxi ekspozijų erdvėje, vyko Belgijos Akvarelės Salonas, kuriame greta daugiau nei šimto menininkų iš įvairių pasaulio šalių savo darbus pristatė ir keturi lietuviai:  Eglė Lipeikaitė, Albertas Krajinskas, Jūratė Bučmytė ir Sergyi Lysyy. Dailininkė Eglė Lipeikaitė organizatorių buvo pakviesta parodos dalyviams pademonstruoti  vandens liejimo techniką ir dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose ji piešė ir bendravo su lankytojais.

Eglė Lipeikaitė
























Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos ambasadai Belgijoje padedant, spalio 25 dieną, sekmadienį, pavyko pasikviesti dailininkę Eglę Lipeikaitę į akvarelės rytmetį. „Akvarelės mokykla“, kuriai jau eilę metų vadovauja Eglė Lipeikaitė, šiam rytmečiui tarsi persikėlė iš Vilniaus į Briuselį. Buvo be galo gera lieti dailininkės iš Lietuvos atsivežtais teptukais ir dažais rudenines akvareles ant jos paruoštų, baltų tarsi sniegas popieriaus lapų.

Patarimai kaip elgtis su dažais
Sekmadienio rytas pasitaikė nepaprastai gražus, šiek tiek paslaptingas, medžiai spindėjo įvairiausiomis rudens spalvomis  ir akvarelės pamokos dalyviai atsinešė į pamoką visus šiuos žavius rudens vaizdus, kuriuos norėjo perteikti savo piešiniuose.

Rudens spalvos gamtoje



























Dailininkės pasiūlyta tema „Rudens pėdsakai“ bei pademonstruota akvarelių piešimo technika persikėlė ant kiekvieno pamokos dalyvio popieriaus lapų. Tiek mažieji dailininkai, tiek jų tėveliai, žibančiomis ir smalsiomis akimis, sekė kiekvieną akvarelės dažų, pasklidusių ant popieriaus paviršiaus, maišymosi ir spalvų keitimosi stebuklą.

Akvarelė ir vanduo























Šilto rudens spalvos


Dailininkės, ir pamokos dalyvių, atsinešti iš gamtos medžių lapai paliko savo atspaudus pamokos dalyvių piešiniuose ir norą vėl sugrįžti į sekančią pamoką, kuri planuojama 2016 metais. "Akvarelės pamokoje" apsilankę dailininkai  Albertas Krajinskas ir Jūratė Bučmytė kalbėjosi su Belgijos lietuviais apie šiuolaikinius menus Lietuvoje ir Belgijoje, tapybą bei footografiją, dalinosi mintimis apie savo dabartinius ir ateities projektus.

Daugiau fotografijų iš akvarelės liejimo pamokos, ir gamtos spalvų paieškos parke, rasite čia "Akvarelės mokykla".  Ačiū dalyvavusiems!

Gamtos dovanos




Piešiniams reikalingas susikaupimas ir kantrybė