2015 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Prakartėlių paroda Briuselio Šv. Mykolo ir Šv. Godulės katedroje

Tekstas: Jurgita Žemaitytė
Nuotraukos: Lina Mumgaudyte, Vitalija Povilaitytė-Petri, Ramunė Skruodienė

Briuselio katedroje gruodžio pradžioje atidaryta pasaulio prakartėlių paroda. Šioje parodoje savo vietą rado ir lietuviška prakartėlė, kurią pagamino Belgijoje gyvenančių lietuvių šeimų vaikai vadovaujami menininkės Linos Mumgaudytės.

Lietuviška prakartėlė






















Autorė Lina Mumgaudytė su vaikais





















Šįmet parodai prakartėles pristatė ne tik katalikiškų šalių bendruomenės įsikūrusios Belgijoje, kaip ispanai, portugalai, italai, lenkai ar brazilai, tačiau ir kinai, korėjiečiai, japonai.

Prakartėlė
Ispanų prakartėlė










O tarp jų stovi gan netradicinė lietuviška prakartėlė. Lietuviškos prakartėlės sumanytoja, Lina Mumgaudytė pagamino žmogaus dydžio prakartėlės personažus – Mariją, Juozapą ir kūdikėlį Jėzų. Personažų autorių drabužiai puošti vaikų margintais audiniais. Veidus personažams taip pat pagamino vaikai iš medžio plokštės ir įvairių formų kaladėlių. Prakartėlė tradiciškai įsikūrė tvartelyje, kuriame pagreigta šiaudų ir kurį šildo kailiniais aprengtos avytės.

Kūdikėlis Jėzus

Kailinės avytės






















Prakartėlių parodos organizatoriai iš Briuselio katedros džiaugėsi, kad lietuviška prakartėlė vienintelė kurta vaikų kartu su tėvais.

Marginami audiniai

Ornamentai
























Kaladėlių ornamentika











Pasaulio prakartėlių paroda Briuselio Šv. Mykolo ir Šv. Godulės katedroje veikia kasmet nuo advento pradžios iki Trijų Karalių. Parodoje apsilanko tūkstančiai lankytojų iš viso pasaulio.

Daugiau foto iš dirbtuvių: "Lietuviška prakartėlė".

Ambasadorius G. Varvuolis su ambasados kolektyvu,
Belgijos lietuvių kapelionas kun. Linas Baltrušaitis,
Menininkė Lina Mumgaudytė
Belgijos lietuvių bendruomenės Valdybos nariai



2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Dr. Laimonas Briedis - "Lithuania: all over the map"

V. Povilaitytės-Petri tekstas
R. Skruodienės nuotraukos

Artinantis didžiosioms ir gražiausioms metų šventėms, tuo laiku, kai vis dažniau mintimis nusikeliame į Lietuvą ir prisimename artimuosius ir jų ilgimės labiausiai, Belgijoje gyvenantys lietuviai rinkosi į susitikimą su kultūros geografu ir istoriku dr. Laimonu Briedžiu kalbėtis apie Lietuvą. Vakaro tema buvo gana intriguojanti ir plati "Lithuania: all over the map". Išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų: Lietuva pasklidusi (ar išsibarsčiusi) po pasaulio žemėlapį.























Susitikimo vakaras buvo organizuotas glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos Nuolatinei Atstovybei Europos Sąjungoje, Lietuvos Ambasadai Belgijoje ir Lietuvos Kultūros Centrui Belgijoje.

Lektorius pradėjo vakarą nuo savosios istorijos, pasakodamas kaip istoriniai įvykiai įtakojo jo artimų žmonių gyvenimus, susitikimus ir išsiskyrimus, kaip šeima išsibarstė po pasaulį ir kaip pavyksta vėl iš naujo surankioti šeimos žmones bei parašyti šeimos istoriją.

Istorikas pakvietė žvilgtelėti į gerai žinomo kino režisieriaus Roberto Rossellini gyvenimo etapą, susietą su švedų aktore Ingrid Bergman ir jų bendrai kurtą filmą „Stromboli“, ir atrasti, kaip tai susiję su Lietuva. Daugeliui savo filmų Rossellini naudojo įkvėpiančias kūrybai, realistines savo gyvenimo, šalia esančių ar atsitiktinai sutiktų žmonių istorijas. Ne išimtis yra ir „Stromboli“ filmas, kuriame pasakojame apie karo pabėgėlę iš Lietuvos vardu Karin, kurios rolę atlieka Ingrid Bergmen. Yra išlikę įrodymų, kad režisierius keliaudamas iš Neapolio į Romą automobiliu, savo kelyje sutiko moterį, laikinai apsistojusią pabėgėlių stovykloje ir norinčią bet kokia kaina ištrūkti iš šios baisios gyvenimo realybės. Filmo pagrindinė veikėja Karin pasiryžusi bet kokiems tolesniems išbandymams. Tačiau apsigyvenus izoliuotoje saloje, beveik nemokant kalbos, vietinių gyventojų laikomai keistuole ir užsieniete, jos gyvenimas nėra lengvas. Jaunai moteriai Stromboli saloje tampa sunku ir ji bet kokia kaina stengiasi pabėgti. Filmas sukurtas prieš daugiau nei 60 metų, tačiau jo  siužetas labai šiuolaikiškas ir išlieka aktualus, ypač žvelgiant į šių dienų Europos ir Lietuvos realijas.

Šis pavyzdys parodo, kad žmonės visada judėjo karų ir negandų laikotarpiais, o jų asmeninės istorijos persipina tarpusavyje, šiuo konkrečiu atveju net lietuviškos istorijos fragmentai įaudžiami į Italijos kinematografijos klodus.

Laimonas Briedis vakaro dalyviams pasakojo rodydamas nuotraukas apie geografines vietoves, kurios susiję su Lietuvos ar Vilniaus vardais. Šiose vietose kadaise gyveno lietuviai ar iš Vilniaus atvykę žmonės, kuriems paliktas miestas buvo be galo svarbus. Dauguma minėtų vietovių randamos Jungtinių Amerikos Valstijų žemėlapyje.


Vakaro pabaigoje susitikimo moderatorė Jurgita Žemaitytė atsidėkodama už puikų renginį padovanojo Laimonui Briedžiui prieš savaitę Briuselyje apsilankiusios Sigutės Chlebinskaitės atvežtą senąjį juodai-baltą Vilniaus žemėlapį. Taip tarsi sujungdama žmones, kurie vedami geranoriškumo atvyksta į lietuvių bendruomenę Briuselyje ir skleidžia žinią apie Lietuvą, jos istoriją, kultūrą, literatūrą ne tik patiems lietuviams, bet ir kitų šalių žmonėms gyvenantiems Briuselyje.

Laimonas Briedis palinkėjo, kad mes nuspalvintume savo šalies žemėlapį pačiomis švelniausiomis spalvomis, kaip tai buvo daroma keletą šimtmečių atgal, kad išnyktų sienos tarp šalių, kad žmones sietų jų vieningumas ir solidarumas,  ir kad Lietuvos žemėlapis  būtų gyvas bei pasakotų apie tikrų žmonių tikras istorijas.



Šiuo metu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, eksponuojama paroda „Lietuva žemėlapiuose“, kurioje pristatomi originalūs žymiausi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių šalių žemėlapiai, pagaminti Nyderlanduose.

Paroda pristato senosios kartografijos pavyzdžius iš advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos. Lietuvoje tai viena didžiausių privačių meno kolekcijų, kurioje sukaupti vertingi tapybos, skulptūros, senųjų žemėlapių, istorinės grafikos, lituanistinių knygų ir retų spaudinių rinkiniai. Esminis šios kolekcijos kriterijus yra eksponatų ryšys su Lietuva.



Maloniai kviečiame apžiūrėti šią unikalią parodą, kuri veiks iki 2016 m. vasario mėn. pabaigos. Nuorodoje rasite informaciją kaip užsiregistruoti apsilankymui atstovybėje:

http://eu.mfa.lt/eurep/lt/vieta-mieste

Advento laikotarpyje įvykęs susitikimas buvo puiki galimybė visiems susirinkusiems atsigręžti į save, savo šaknis, iš naujo permąstyti ir panalizuoti savo ir savo šalies tapatybę, savąją vietą dabartiniame Lietuvos gyvenime, žemėlapyje ir istoriniame kontekste.

Daugiau foto iš vakaro su Laimonu Briedžiu: "Lithuania: all over the map"

2015 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Sigutės Chlebinskaitės kūrybinės dirbtuvės Briuselyje

V. Povilaitytės-Petri tekstas
R. Skruodienės, K. Vilkės nuotraukos

Gruodžio 4-6 dienomis knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės sumanyta „Knygų šalis“ ir jos kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą" atkeliavo į Briuselį.

Sigutė Chlebinskaitė į knygų kūrybines dirbtuves kviečia vaikus ir suaugusius jau 14 metų. Dirbtuvių metu ji dalinasi savo aistra ir meile knygoms, sukauptomis profesionaliomis žiniomis apie skirtingose pasaulio šalyse kūrusius ir kuriančius knygų autorius bei iliustratorius.

Sigutė kviečia dalyvius pažvelgti į knygas kiek platesniu rakursu, ne tik kaip naratyvo ir paveikslo darinį, bet ir kaip kompleksiško, multidisciplininio, knygų dizaino ir knygos meno rezultatą. Dirbtuvių metu ji supažindina su įvairiomis knygų kūrimo mokyklomis, analizuoja leidinius, sukurtus naudojant skirtingas menines priemones. Sigutė skatina, kad renginių dalyviai formuotų platesnį žvilgsnį į neišsemiamus knygų šalies lobynus.






Kūrybinės dirbtuvės Briuselyje vyko tris dienas. Jų metų dailininkė pristatė skirtingų autorių knygas ir knygų kūrimo technikas. Pirmąją dieną Sigutė Chlebinskaitė pasiūlė dirbtuvių dalyviams sukurti savuosius knygos ženklus Ex-libris pagal italų dizainerio Bruno Munari aprašytą metodą „Roses in the salad“.

Ekslibrisų kūrimo priemonė tapo ne pieštukai, bet daržovės. Dirbtuvių dalyviai entuziastingai derino tarpusavyje skirtingų augalų dalis, formas ir tekstūras. Jie taip pat kūrė knygas-akordeonus, ant popieriaus lapų piešinių ir teksto pagalba atskleisdami savo sugalvotas istorijas. Dalyvių sukurti darbai buvo apšviesti šviesos knygos, kuri buvo netikėtas siurprizas susirinkusiems ir įnešė jaukumo į vakarėjančias dirbtuvių patalpas.

Daugiau foto iš pirmos dirbtuvių dienos: Sigute Chlebinskaite - 1diena






Antrosios dienos kūrybinės dirbtuvės buvo skirtos XIX a. knygoms su mechaninėmis judančiomis iliustracijomis. Šių konstrukcijų pagalba knygose derinami du skirtinguose lapuose sukurti piešiniai, skaitytojams pateikiamos staigmenos, įvairūs netikėtumai. Šios knygos kupinos paslaptingumo ir išmonės. Pačios Sigutės Chlebinskaitės parengti popieriaus ruošiniai leido dirbtuvių dalyviams kurti savas dviejų judančių paveikslėlių istorijas: kalėdų vainikus, gėlių pievas ar tiesiog savo iniacialus.

Daugiau foto iš antros dirbtuvių dienos: Sigute Chlebinskaite - 2 diena







Trečiosios dienos dirbtuvės sunkiai talpino visus norėjusius jose dalyvauti. Ši diena buvo skirta lietuviškos vaikų literatūros klasikai – iliustratorės Taidos Balčiūnienės kūrybai.

Sigutė Chlebinskaitė su didele meile vartė ir rodė susirinkusiems savo močiutės Taidos Balčiūnienės (g. 1925) pirmąsias knygas, išleistas prieš 50 metų. Daugelis iš susirinkusiųjų užaugo su T. Balčiūnienės iliustruotomis knygomis „Abėcėlė“, „Bėgs pelytė vandenėlio“, „Ganau ganau aveles“, „Jaunasis pianistas“  ir kitomis. Tad buvo be galo gera leisti vaikams prisiliesti prie savo vaikystės knygų, skaityti jiems balsu gerai žinomus Kazio Jakubėno eilėraščius. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai karpė ir gamino iš popieriaus mobilius Taidos Balčiūnienės sukurtus personažus, kuriais papuošė kalėdinę eglutę.

Daugiau foto iš antros dirbtuvių dienos: Sigute Chlebinskaite - 3 diena






Taidos Balčiūnienės 90-mečiui skirta paroda gruodžio 10 dieną buvo atidaryta Užupio meno inkubatoriaus Galeroje, Vilniuje.

Sigutė Chlebinskaitė kūrybinių dirbtuvių dalyviams pristatė naujai išleistą dailininko scenografo Liudo Truikio albumą „Vizijos“, kuris, anot kompozitoriaus Šarūno Nako, Sigutės sukurtas Liudo Truikio albumas – sakrali knyga. Plačiau: kultūra.

Kūrybinės dirbtuvės Briuselyje buvo pirmasis „Knygų šalies“ vizitas į užsienio lietuvių bendruomenę, bet tikimės, kad jis taps naujos iniciatyvos užsienio bendruomenėse pradžia.

Daugiau  sužinoti apie Sigutės Chlebinskaitės edukacinę veiklą galite atvykę į Tarptautinę Vilniaus knygų mugę (www.vilniausknygumuge.lt) arba apsilankę Knygų šalies FB paskyroje.