2016 m. vasario 28 d., sekmadienis

Kūrybinės dirbtuvės su Rasa Alksnyte "Valgoma - Nevalgoma"

Tekstas: Vitalija Povilaitytė­ - Petri
Nuotraukos: R. Skruodienė, R. Alksnytė ir V. Povilaitytė­ - Petri



Šių metų paskutinįjį vasario sekmadienį Belgijos lietuvių bendruomenės vaikai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves ypatingoje ir jiems dar nežinomoje vietoje – kūrybinėje tarpdisciplininėje studijoje FoAM. FoAM kūrybinė laboratorija yra vieta, kuri suburia menininkus ir mokslininkus iš įvairiausių mokslų sričių, kartu kuriančius įvairiausius mokslo ir meno projektus bei juos komunikuojančius plačiajai visuomenei.





Vienas iš pagrindinių FoAM kolektyvo tikslų yra formuoti holistinį pasaulio suvokimą ir sensibilizuoti mūsų visuomenę problematiškiausioms socialinėms šiuolaikinėms problemoms, įskaitant vieną iš svarbiausių – ekologija. FoAM studija išsiskiria ne tik savo unikaliomis profesinių veiklų kryptimis, bet ir ypatinga architektūra. Studijos patalpos įrengtos buvusiame industriniame malūne ir yra be galo erdvios, spalvingos, jaukios, pripildytos čia augančių augalų gausios žalumos bei entuziazmo.

FoAM
FoAM


Vaikus kūrybinę popietę praleisti kartu pakvietė jau daugiau kaip dešimtmetį Belgijoje gyvenanti ir kurianti menininkė, FoAM kolektyvo narė Rasa Alksnytė. Rasa turi ilgametę darbo su vaikais patirtį, tad jai nesunkiai pavyko užmegzti kontaktą su dar nepažįstamais jaunaisiais lietuvių bendruomenes nariais.

Vaikai buvo pakviesti prisistatyti judesiu ir garsu, kurti fotografijos filtrus iš pakuočių atliekų, fotografuotis. Kaip ir įprasta Rasos darbo procesui, šios dirbtuvės buvo tarpdisciplininės. Vaikai į jas atsinešė spalvotas daržoves bei vaisius, juos lupo, smulkino, virė sriubą, gamino vaisių salotas. Iš nepanaudotų vaisių ir daržovių likučių dirbtuvių dalyviai kūrė žmonių ir gyvūnų portretus, kuriuose atsispindėjo kiekvieno vaiko unikalumas bei fantazija.

























Baigę darbus vaikai su tėveliais vaišinosi pačių išvirta sriuba, gardžiavosi vaisių salotomis.

Šis renginys buvo puiki FoAM kūrybinės laboratorijos ir Belgijos lietuvių kultūros centro Belgijoje bendradarbiavimo pradžia. Tikimės, kad ateityje laukia nauji, įdomūs, augti, pažinti bei tobulėti skatinantys projektai.

Daugiau foto: kūrybinės dirbtuvės "Valgoma - nevalgoma".

2016 m. vasario 26 d., penktadienis

Kūrybinės dirbtuvės su iliustratore Lina Mumgaudyte

Tekstas: Vitalija Povilaitytė-Petri
Nuotraukos: Ramunė Skruodienė ir Vitalija Povilaitytė-Petri



Vasaris - knygų mugių mėnuo. Šiais metais vasario 18-22 dienomis vyko Briuselio knygų mugė, o vasario 25-28 dienomis knygų mylėtojai rinkosi į Vilniaus knygų mugę. Kaip kiekvienais metais taip ir šiemet Vilniaus knygų mugėje buvo siūloma turtinga edukacinė programa vaikams, susitikimai ir kūrybinės dirbtuvės su vaikų literatūros autoriais. Kone didžiausią indėlį vaikų literatūros pristatyme įneša daugiametė Vilniaus knygų mugės bendradarbė - dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, kuri „Knygų šalyje“ suburia kūrybiškiausių vaikų literatūros autorius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos šalių. Sigutė lenkėsi Belgijos lietuvių bendruomenėje praėjusių metų pabaigoje ir jos dirbtuvių dalyviai iki šiol prisimena puikius momentus, pasidalintus su Sigute ir kitais bendruomenės nariais, kuriant savąsias knygas.




Šiemet garbingiausia Vilniaus knygų mugės viešnia buvo Kvĕta Pacovská iš Čekijos. Tai ilgametė vaikų literatūros kūrėja, dailininkė besidalinanti nuoširdžiai ir atvirai su išoriniu pasauliu savo meno kūriniais. Šios dailininkės knygomis žavisi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Kūrėjai būdingos ryškios spalvos. Savo darbuose ji derina įvairiausias formas, nevengia spalvų kontrastų, taip stimuliuodama skaitytojų vaizduotę. Jos knygos yra netradicines ir dažnai virsta tikrais meno kūriniais, kuriuose atrandame piešinius, iliustracijas, paslėptus siurprizus ir netgi popieriaus skulptūras. 88 metų amžiaus Kvĕta Pacovská, pradėjusi knygų iliustravimą dar 1950-aisiais, įkvėpta didžiųjų meno meistrų Paul Klee, Joan Miro ir Vassily Kandinsky, nuolatos dirba ir būdama garbaus amžiaus nesiliauja iliustravusi knygas. Skirtingose knygose sutinkame jau pamėgtus ankstesnių knygų personažus, kurie spalvingi, šmaikštus, dinamiški. Kūrėja yra apdovanota įvairiais tarptautiniais apdovanojimais: 1992 metais jai suteikta garbinga tarptautinė Anderseno premija, kuri prilyginama Nobelio premijai vaikų literatūros srityje.

Kvĕta Pacovská
Knygutės vaikams











Norėdami artimiau susipažinti su Kvĕtos Pacovskos kūryba Belgijos lietuvių bendruomenės vaikai vasario 26 dienos, penktadienio, popietę rinkosi į kūrybines dirbtuves su Briuselyje gyvenančia vaikų literatūros autore ir iliustratore Lina Mumgaudyte. Susirinkusiems buvo skaitomos Kvĕtos Pacovskos knygos, vėliau vaikai patys kūrė knygeles, bei perkėlė ant popieriaus lapų mėgiamus savų istorijų personažus.

Daugiau nuotraukų iš šių dirbtuvių: Kūrybinės dirbtuvės.






2016 m. vasario 21 d., sekmadienis

Onos Ragažinskienės paskaitos „Vaistinių (aromatinių) augalų biologiškai veiklieji junginiai ir jų poveikis peršalimo ligų profilaktikai“

Tekstas: Vitalija Povilaitytė-Petri
Nuotraukos: Ramunė Skruodienė

Vasario 21 dienos, sekmadienio, rytą Belgijos lietuviai rinkosi klausytis profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Onos Ragažinskienės paskaitos „Vaistinių (aromatinių) augalų biologiškai veiklieji junginiai ir jų poveikis peršalimo ligų profilaktikai“.



Vasario mėnuo gana sudėtingas mėnuo tiek Lietuvoje, tek Belgijoje, kuomet per vasarą sukaupti energijos resursai pradeda sekti, organizmo atsparumas sumažėja, vis dar siautėja žvarbūs žiemos vėjai, tad aplinkui plinta gripas bei kitos užkrečiamos kvėpavimo takų ligos. Todėl pasiklausyti, kaip išvengti peršalimo ligų ir kaip gydytis jomis susirgus susirinko didelis būrys žmonių.



Paskaita buvo puiki galimybė pakalbėti apie tai, kaip šiame gausios pasiūlos pasaulyje panaudojami augaliniai vaistiniai preparatai bei augaliniai maisto papildai įvairių ligų gydymui bei profilaktikai.

Dr. Ragažinskienė paskaitos metu keletą kartų akcentavo, kaip vaistiniai augalai, neretai kasdieniame gyvenime vartotojų vadinami žolelėmis, yra biologiškai veikliųjų medžiagų rinkiniai, tad juos būtina vartoti atsakingai, tik pasitarus su savo gydytoju ar vaistininku.



Dr. Ragažinskienė pristatė vaistinių augalų tyrimų srityje Lietuvoje dirbančias mokslo grupes bei mokslinių tyrimų pagrindines kryptis, mokslinius projektus, vykdomus bendradarbiaujant su kitų šalių vaistinių augalų tyrėjais. Ji plačiau papasakojo apie Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių Augalų skyrių, kuriam Dr. Ragažinskienė vadovauja jau eilę metų ir pakvietė susipažinti su kolekcijomis ketinantiems apsilankyti Lietuvoje.

Mokslininkė nurodė ir pagrindinius įstatyminius aktus, kuriais vadovaujantis yra užtikrinamas vaistinių augalinių preparatų saugumas, efektyvumas ir kokybė. Buvo paminėtos institucijos bei tarptautinės organizacijos atsakingos už vaistinių augalinių preparatų panaudojimą eglamentuojančius įstatyminius aktus.



Mokslininkė kalbėjo apie vaistinių augalinių preparatų kokybę nulemiančius veiksnius (rūšies variatetas, augalų augimo aplinka bei sąlygos, vaistinės augalinės žaliavos nuėmimo laikas, apdorojimo ir saugojimo sąlygos), kokybės įvertinimo kriterijus bei metodus.

Dr. Ragažinskienė papasakojo apie dabartinę situaciją vaistinių augalų, jų žaliavos ir preparatų rinkoje. Europos Sąjungos šalyse šiuo metu didėja vaistinės augalinės žaliavos, vaistinių ir homeopatinių preparatų, maisto papildų ir alternatyvių gydymo priemonių vartojimas. Todėl pasirenkant vaistinius augalinius preparatus būtina įvertinti vartojamų augalinių ir sintetinių vaistinių preparatų sąveikas.

Preparatų rinkoje gausu augalinės kilmės maisto papildų, kurių kokybės kontrolės vertinimo kriterijai labai skiriasi nuo augalinių vaistinių preparatų. Maisto papildai nėra skirti ligų profilaktikai ar gydymui (kitaip tariant neturi medicininių indikacijų), todėl nėra vykdomi griežti jų saugumo ir efektyvumo tyrimai, nepakankamai reglamentuojamas šių produktų patekimas į rinką, naudojami agresyvi reklamos politika, nenurodami preparatų nepageidaujami poveikiai sveikatai. Apskritai, tiek vartojant vaistinius augalinius preparatus, tiek augalinius maisto papildus dažnai trūksta profesionalios mokslinės informacijos, garsiai išsakytos gydytojų nuomonės, vyrauja komercinės reklamos perteklius rinkoje. Šie klausimai bus plačiau nagrinėjami tarptautinėje mokslinėje farmacijos konferencijoje BaltPharm Forum 2016, vyksiančioje šių metų balandžio 15-17 dienomis Klaipėdoje, kurioje lektorė pakvietė dalyvauti ir paskaitos dalyvius.



Antroji paskaitos dalis buvo skirta aptarti vaistinius augalus, kurie kaupia  biologiškai veikliuosius junginius, padedančius kovoti su  peršalimo ligomis. Dr. Ragažinskienė paminėjo pagrindinius viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus, galimas ligų komplikacijas, aptarė vaistinės augalinės žaliavos ir preparatų vartojimo pagrindines taisykles,  biologiškai veikliųjų junginių farmakologinį poveikį.

Peršalimo ligoms gydyti mokslininkė rekomendavo šeivamedžio, rūgštynių ir raktažolių žiedus, čiobrelių ir raudonėlių žolę, verbenų ir paprastosios gebenės  žolę, gencijonų šaknis, pilkojo saldymedžio šaknis ir šakniastiebius. Imunitetui stiprinti reikėtų pasirinkti  rausvažiedės ežiuolės žolę ir šaknis, krūminės sidabražolės žolę, kininio citrinvyčio vaisius bei jų preparatus.  Dr. Ragažinskienė atkreipė dėmesį, kad šių augalų preparatai turi būti standartizuoti kaip augaliniai vaistiniai preparatai ir įsigyjami vaistinėse.



Paskaitos metu buvo gaminamas čiobrelių žolės sirupas, kuriuo paskaitos pabaigoje pasivaišino susirinkusieji.



Apie Belgijoje parduodamus vaistinius augalus bei augalinius maisto papildus paskaitos dalyviai kalbėjosi su Danute Yliene, ekologiškų prekių parduotuvės Bio Espace Sante, įsikūrusioje Woluwe Saint Lambert, savininke.

Daugiau nuotraukų: Onos Ragažinskienės paskaita.

2016 m. vasario 5 d., penktadienis

Akvarelės mokykla "Snaigės ir sniegenos"

Tekstas: Vitalija Povilaitytė - Petri
Nuotraukos: Ramunė Skruodienė ir Kristina Vilkė

Praėjusių metų spalio pabaigoje lietuvių bendruomenės Belgijoje nariai turėjo galimybę susipažinti su tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gerai žinoma akvareliste Egle Lipeikaitė, jos darbais, bei išbandyti kartu su Egle akvarelių liejimo techniką. Tuomet akvarelės pamokos dalyviai kūrė rudeniškas akvareles.






















Sužinoję, kad Eglė Lipeikaitė vėl atvyksta į Belgiją dalyvauti tarptautinėje akvarelių parodoje, vyksiančioje 2016 metų vasario 2-28 dienomis Mons mieste „Les Aquarellades" labai nudžiugome. Pakeliui į Mons Eglė sutiko vėl pasidalinti savo akvarelių kūrimo įgūdžiais ir  surengti Belgijos lietuviams antrąją akvarelės pamoką Briuselyje.



Vasario mėnesio pirmąjį penktadienį po pamokų ir dienos darbų akvarelės mylėtojai ir Eglės Lipeikaitės darbų gerbėjai rinkosi į lietuviškos mokyklėlės patalpas piešti kartu su dailininke snaiges ir sniegenas. Eglei išskrendant iš Vilniaus Lietuvoje siautėjo pūga, tad dailininkė atvežė į jau pavasarėjantį Briuselį žiemišką nuotaiką ir spalvas. Sniego baltumo tulpės studijoje tarsi simbolizavo lietuvišką žiemą, kurią susirinkusieji akvarelės spalvomis liejo savo darbuose.



Dailininkė pakvietė visus norinčius į dvi pamokas. Pirmoji buvo skirta vaikams. Mažieji entuziastingai liejo akvareles ant popieriaus lapų, derino sniego ir sniegenų kompozicijas, eksperimentavo naudodami dailininkės pasiūlytą techniką.


Antroji pamoka tarsi tapo pirmosios tęsiniu: keletas vaikų entuziastingai tęsė savo darbus suaugusiems numatytoje pamokoje. Prie vaikų prisijungę suaugusieji be galo džiaugėsi galėdami paimti į rankas teptukus, leisti plėtotis savo kūrybinėms galioms.



Akvarelės pamokos Belgijoje tampa gražia dailininkės Eglės Lipeikaitės ir lietuvių bendruomenės Belgijoje bendradarbiavimo tradicija. Eglės Lipeikaitės „Akvarelės mokykla“ ir sukaupta daugiau nei 30 metų asmeninio darbo bei 10 metų vadovavimo šiai mokyklai patirtis yra be galo vertinama Belgijos lietuvių.

Daugiau nuotraukų iš akvarelės dirbtuvių rasite čia - "Žiemos akvarelė".