2016 m. vasario 21 d., sekmadienis

Onos Ragažinskienės paskaitos „Vaistinių (aromatinių) augalų biologiškai veiklieji junginiai ir jų poveikis peršalimo ligų profilaktikai“

Tekstas: Vitalija Povilaitytė-Petri
Nuotraukos: Ramunė Skruodienė

Vasario 21 dienos, sekmadienio, rytą Belgijos lietuviai rinkosi klausytis profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Onos Ragažinskienės paskaitos „Vaistinių (aromatinių) augalų biologiškai veiklieji junginiai ir jų poveikis peršalimo ligų profilaktikai“.



Vasario mėnuo gana sudėtingas mėnuo tiek Lietuvoje, tek Belgijoje, kuomet per vasarą sukaupti energijos resursai pradeda sekti, organizmo atsparumas sumažėja, vis dar siautėja žvarbūs žiemos vėjai, tad aplinkui plinta gripas bei kitos užkrečiamos kvėpavimo takų ligos. Todėl pasiklausyti, kaip išvengti peršalimo ligų ir kaip gydytis jomis susirgus susirinko didelis būrys žmonių.



Paskaita buvo puiki galimybė pakalbėti apie tai, kaip šiame gausios pasiūlos pasaulyje panaudojami augaliniai vaistiniai preparatai bei augaliniai maisto papildai įvairių ligų gydymui bei profilaktikai.

Dr. Ragažinskienė paskaitos metu keletą kartų akcentavo, kaip vaistiniai augalai, neretai kasdieniame gyvenime vartotojų vadinami žolelėmis, yra biologiškai veikliųjų medžiagų rinkiniai, tad juos būtina vartoti atsakingai, tik pasitarus su savo gydytoju ar vaistininku.



Dr. Ragažinskienė pristatė vaistinių augalų tyrimų srityje Lietuvoje dirbančias mokslo grupes bei mokslinių tyrimų pagrindines kryptis, mokslinius projektus, vykdomus bendradarbiaujant su kitų šalių vaistinių augalų tyrėjais. Ji plačiau papasakojo apie Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių Augalų skyrių, kuriam Dr. Ragažinskienė vadovauja jau eilę metų ir pakvietė susipažinti su kolekcijomis ketinantiems apsilankyti Lietuvoje.

Mokslininkė nurodė ir pagrindinius įstatyminius aktus, kuriais vadovaujantis yra užtikrinamas vaistinių augalinių preparatų saugumas, efektyvumas ir kokybė. Buvo paminėtos institucijos bei tarptautinės organizacijos atsakingos už vaistinių augalinių preparatų panaudojimą eglamentuojančius įstatyminius aktus.



Mokslininkė kalbėjo apie vaistinių augalinių preparatų kokybę nulemiančius veiksnius (rūšies variatetas, augalų augimo aplinka bei sąlygos, vaistinės augalinės žaliavos nuėmimo laikas, apdorojimo ir saugojimo sąlygos), kokybės įvertinimo kriterijus bei metodus.

Dr. Ragažinskienė papasakojo apie dabartinę situaciją vaistinių augalų, jų žaliavos ir preparatų rinkoje. Europos Sąjungos šalyse šiuo metu didėja vaistinės augalinės žaliavos, vaistinių ir homeopatinių preparatų, maisto papildų ir alternatyvių gydymo priemonių vartojimas. Todėl pasirenkant vaistinius augalinius preparatus būtina įvertinti vartojamų augalinių ir sintetinių vaistinių preparatų sąveikas.

Preparatų rinkoje gausu augalinės kilmės maisto papildų, kurių kokybės kontrolės vertinimo kriterijai labai skiriasi nuo augalinių vaistinių preparatų. Maisto papildai nėra skirti ligų profilaktikai ar gydymui (kitaip tariant neturi medicininių indikacijų), todėl nėra vykdomi griežti jų saugumo ir efektyvumo tyrimai, nepakankamai reglamentuojamas šių produktų patekimas į rinką, naudojami agresyvi reklamos politika, nenurodami preparatų nepageidaujami poveikiai sveikatai. Apskritai, tiek vartojant vaistinius augalinius preparatus, tiek augalinius maisto papildus dažnai trūksta profesionalios mokslinės informacijos, garsiai išsakytos gydytojų nuomonės, vyrauja komercinės reklamos perteklius rinkoje. Šie klausimai bus plačiau nagrinėjami tarptautinėje mokslinėje farmacijos konferencijoje BaltPharm Forum 2016, vyksiančioje šių metų balandžio 15-17 dienomis Klaipėdoje, kurioje lektorė pakvietė dalyvauti ir paskaitos dalyvius.



Antroji paskaitos dalis buvo skirta aptarti vaistinius augalus, kurie kaupia  biologiškai veikliuosius junginius, padedančius kovoti su  peršalimo ligomis. Dr. Ragažinskienė paminėjo pagrindinius viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus, galimas ligų komplikacijas, aptarė vaistinės augalinės žaliavos ir preparatų vartojimo pagrindines taisykles,  biologiškai veikliųjų junginių farmakologinį poveikį.

Peršalimo ligoms gydyti mokslininkė rekomendavo šeivamedžio, rūgštynių ir raktažolių žiedus, čiobrelių ir raudonėlių žolę, verbenų ir paprastosios gebenės  žolę, gencijonų šaknis, pilkojo saldymedžio šaknis ir šakniastiebius. Imunitetui stiprinti reikėtų pasirinkti  rausvažiedės ežiuolės žolę ir šaknis, krūminės sidabražolės žolę, kininio citrinvyčio vaisius bei jų preparatus.  Dr. Ragažinskienė atkreipė dėmesį, kad šių augalų preparatai turi būti standartizuoti kaip augaliniai vaistiniai preparatai ir įsigyjami vaistinėse.



Paskaitos metu buvo gaminamas čiobrelių žolės sirupas, kuriuo paskaitos pabaigoje pasivaišino susirinkusieji.



Apie Belgijoje parduodamus vaistinius augalus bei augalinius maisto papildus paskaitos dalyviai kalbėjosi su Danute Yliene, ekologiškų prekių parduotuvės Bio Espace Sante, įsikūrusioje Woluwe Saint Lambert, savininke.

Daugiau nuotraukų: Onos Ragažinskienės paskaita.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą