Tekstas: Vitalija Povilaitytė-Petri
Nuotraukos: Ramunė Skruodienė
Artėjant Vėlinėms Belgijos lietuviai rinkosi į susikaupimo, pažinimo, apmąstymų ir ramybės vakarą „Šventi miškai ir tylūs miestai“. Šis susibūrimas - noras šiek tiek labiau priartėti prie gražių lietuviškų Vėlinių tradicijų, tarsi perkelti jas arčiau mūsų, gyvenančių Belgijoje, ir šį laikotarpį išgyventi kiek giliau bei prasmingiau.
Vakaro metu jaukioje žvakelių šviesoje skambėjo Belgijos lietuvių folkloro grupės atliekamos dainos, prie kurių savo balsais jungėsi visi susirinkusieji.
Apie mirties suvokimą, vėles, virsmus žmogaus gyvenime pasakojo Briuselyje gyvenanti rašytoja Agnė Žagrakalytė.
Rašytoja apžvelgė, kaip lietuvių tautosakoje kalbama apie mirtį, kaip ji įvardijama ir suvokiama pagoniškoje ir katalikiškoje tradicijose, lietuvio sąmonėje, ir kaip šis suvokimas keitėsi laiko tėkmėje.
Agnės apžvelgtą gyvenimo, mirties ir atminties temą toliau plėtojo Belgijos lietuvių bendruomenės viešnia, Lisabonos universiteto doktorantė Eglė Bazaraitė, šiuo metu baigianti rašyti mokslo disertaciją apie kapinių architektūrą. Eglės disertacijos temos pavadinimas „Šventi miškai ir tylūs miestai“ tapo mūsų vakaro impulsu.
Eglė kalbėjo apie mirties suvokimą Europoje, jo kitimą laike, pirmąsias laidojimo tradicijas, kapinių kūrimąsi, jų santykį su religinėmis bendruomenėmis, architektūrinių srovių poveikį kapinių vystymuisi ir kitimui. Antrojoje savo pranešimo dalyje Eglė Bazaraitė analizavo šiuolaikinių kapinių architektūrinius ypatumus Lietuvoje bei kitose Europos šalyse.
Eglė Bazaraitė vakaro dalyviams rodė neseniai pasirodžiusį filmą „Et In Arcadia Ego”, pasakojantį apie architektą Vincentą Seneckį ir jo kurtas kapines.
Filmą Eglė Bazaraitė kūrė drauge su Eduardo Brito.
Vincentas Seneckis (1868 - ?) was born in Vilnius, then part of the Russian Empire. He studied Architecture in Riga Polytechnicum and worked in London as a landscape architect from 1893 to 1904. Influenced by the intellectual Barallat, whom he met at the turn of the century, Seneckis wrote the book “Et in Arcadia Ego: on the relation between landscape and the mind”, that earned some recognition. In the British capital, Seneckis met a Portuguese translator, Maria Júlia de Cardoso Mendes de Campos, the only daughter of the 4th Baron of Candal. Vincentas and Maria Júlia married in 1904 and lived in the North of Portugal – between Porto and the São Cosme e Damião coastline forest – until 1911, the year of the tragic and mysterious murder.
Su Eglės Bazaraitės pranešimu galite susipažinti peržiūrėdami jos
pranešimo skaidres.
Vakaro metu vyko Astos Kulikauskaitės vadovaujamos kūrybinės dirbtuvės. Vaikai gamino Vėlinių vakarui skirtus žibintus. Daugiau foto iš renginio
"Šventi miškai ir tylūs miestai".