Šiaurės šalių literatūros skaitymai

Tekstas: Vitalija Povilaitytė-Petri ir Inga Rudzinskienė
Nuotraukos: Kristina Vilkė

Lapkričio 14 dienos popietę Belgijos lietuviai rinkosi į lietuviškos šeštadieninės mokyklėlės patalpas skaityti Šiaurės šalių literatūros. Šie skaitymai buvo Šiaurės šalių bibliotekų savaitės iniciuotų renginių dalis (http://bibliotek.org/lt). Jau aštuonioliktąjį kartą šimtai Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų, mokyklų, bendruomenių ar skaitymo grupelių renkasi jaukioje žvakių šviesoje skaityti vaikų literatūros ekspertų pasiūlytų knygų.

Šių metų skaitymų tema buvo Draugystė. Lietuvių  kultūros centre Belgijoje susirinkę tėveliai ir vaikai kalbėjosi, kas yra draugystė. Mama Žydra ir tėtis Karolis skaitė ištraukas iš norvegų rašytojos Maria Parr knygos "Vaflinė širdelė" ir švedų  rašytojos  Astrid Lingren knygos "Ronja plėšiko duktė".

Norvegė Maria Parr pirmąją savo knygą "Vaffelhjarte" ("Vaflinė širdelė") parašė 2005 m. Knyga sulaukė didžiulio susidomėjimo, autorė už šią knygą laimėjo nynorsku rašomosios norvegų kalbos vaikų literatūros premiją, taip pat nominuota prestižinei Brage premijai. Maria Parr dažnai lyginama su Astrida Lindgren.

Astridos Lingren knygos yra gerai žinomos ir Belgijoje gyvenantiems lietuviams vaikams. Paklausti, kokias Astridos Lindren knygas vaikai yra skaitę, jie išvardijo visa eilę kūrinių:  Pepę Ilgakojinę, Mažylį ir Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, Emilį iš Lionebergos ir kitas.

Švedų literatūra

Karlsonas

Po skaitymų vaikai ir jų tėvai kalbėjosi apie knygas, vaišinosi draugystę simbolizuojančiomis vaflinėmis širdelėmis, dalinosi obuoliais, tortu, užsigerdami žolelių, surinktų Lietuvos pievose, arbata.

Prieš metus įsikūrusiame Lietuvių  kultūros centre Belgijoje šie skaitymai vyko pirmąjį kartą. Skaitymų dalyviai atsinešė namuose turimas Šiaurės šalių rašytojų knygas ir suorganizavo mini parodėlę. Vaikai galėjo susipažinti su įvairiomis rašytojų knygomis.

Daugiau foto: Šiaurės šalių skaitymai

Laimos Kreivytės paskaita "Marija Teresė Rožanskaitė. Gyvenimas ir kūryba"

V. Povilaitytės-Petri tekstas
R.Skruodienės nuotraukos

Šių metų lapkričio 13-15 dienomis Kultūros vakarų organizatorių pakviesta Briuselyje lankėsi Lietuvoje menotyrininkė Laima Kreivytė. Jos straipsnius galime rasti kultūros svetainėje "Literatūra ir menas", "7 meno dienos", ,,Kinas” ir kituose meno ar kultūros leidiniuose.

Menotyrininkės interesų ir tyrimų laukas labai platus: šiuolaikinis ir modernus menas, kinas, literatūra, lyčių studijos. Laimą Kreivytę dažnai sutiksime bianalėse ir pačių aktualiausių kultūros renginių sūkuryje.

2011 metais Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija išleido knygą "Marija Teresė Rožanskaitė. Vaizdai ir tekstai", kurią sudarė Laima Kreivytė. Ši knyga apibūdinama kaip "universali, daugialypė ir sąmoningai neišbaigta menininkės kūrybos ir gyvenimo dėlionė" (Kristina Stančienė, Literatūra ir menas, 2012-03-16).

Tad penktadienio, lapkričio 13-osios, vakare Belgijos lietuviai susirinko į Laimos  Kreivytės paskaitą "Marija Teresė Rožanskaitė. Gyvenimas ir kūryba", po kurios galėjo tiesiogiai pabendrauti su menotyrininke bei pasidalyti įspūdžiais. Renginys vyko Lietuvos Ambasados Belgijoje bibliotekoje. Ši biblioteka pamažu tampa vieta, reguliariai suburianti Belgijoje gyvenančius literatūros ir meno mylėtojus.

Daugeliui susirinkusiųjų, ypatingai tiems, kurie jau daugelį metų gyvena ne Lietuvoje, Marijos Teresės Rožanskaitės (1933-2007) asmenybė, jos gyvenimo kelias ir kūriniai buvo didelis atradimas. Menotyrininkė Laima Kreivytė atskleidė sudėtingą Marijos Teresės Rožanskaitės asmenybės bei kūrybinio kelio raidą. Vakaro dalyviai liko sužavėti Marijos Teresės Rožanskaitės kūriniu modernumu ir įvairove. Kartu jie turėjo galimybę įsigyti iš Lietuvos atvežtas knygas apie Mariją Teresę Rožanskaitę, kurias skaitydami galės daugiau sužinoti apie menininkę ir jos kūrybos kontekstą.

Vakaro metu taip pat buvo diskutuojama, kaip būtų galima pristatyti ir populiarinti Mariją Teresę Rožanskaitę bei  jos kūrybą už Lietuvos ribų. Buvo kalbėta apie galimybes surengti Marijos Teresės Rožanskaitės kūrinių parodas Belgijoje ar gretimose šalyse. Laima Kreivytė prisiminė švedų menininkę Hilma af Klint (1862-1944), kuri laikoma viena iš abstraktaus meno pradininkių. Hilma af Klint buvo primiršta, tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas jos kūryba labai išaugo – jos kūryba yra pristatoma net pradinių klasių mokiniams, kurie ruošia kūrybinius projektus, įkvėpti Hilmos af Klint kūrinbinių idėjų.

Laima Kreivytė Belgijoje praleido ir šeštadienį bei sekmadienį, lankydama dailės muziejus, šiuo metu veikiančias parodas, kalbėdamasi su Belgijos dailės žinovais ir dalindamasi savo patirtimi bei sukauptomis žiniomis su Belgijos lietuviais. Ir viešniai, ir jos sutiktiems žmonėms viešnagė paliko šiltą ir gerą įspūdį.

Daugiau foto: Laimos Kreivytės paskaita